- pašlavinimas
- pašlãvinimas sm. (1) KŽ; Sut → pašlavinti 2: Iš tos gi pačios burnos išeit pašlavinimas ir prakeikimas Ch1JokL3,10. Duok savo pašlavinimą, id griekų liuosi būtumbim PK24. Ir išpildys ant jo visus pašlavinimus savo MP71. \ šlavinimas; pašlavinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
